KLIMATO KAITA IR VISUOMENĖ

Lietuviai klimato kaitą įvardija kaip rimtą problemą, bet jų veiksmai rodo ką kita

2009-aisiais „Eurobarometro“ atliktoje apklausoje 63 proc. respondentų ES teigė, kad klimato kaita yra labai aktuali problema, dar 24 proc. atsakė, jog tai rimta. Per šį laikotarpį nuomonė dar sustiprėjo – 2021 m. klimato kaitą rimta problema laikė 93 proc. apklaustųjų, o 78 proc. iš jų – labai rimta. Vienas iš penkių ES gyventojų klimato kaitą 2021 m. laikė rimtesne pasauline problema nei skurdas, maisto ir geriamojo vandens trūkumas ar pandemijos.

KLIMATO KAITA

Su gamtiniais gaisrais kovojanti Graikija ruošiasi naujai karščio bangai

Graikija antradienį grumiasi su gamtiniais gaisrais dviejose turistų pamėgtose salose ir rengiasi naujai karščio bangai.

KLIMATO KAITA

Mokslininkai: karščio bangos Europoje ir JAV „praktiškai neįmanomos“ be klimato kaitos

Stiprus karštis, kuris šį mėnesį svilino Šiaurės Ameriką ir Europą, būtų „praktiškai neįmanomas“ be žmogaus sukeltos klimato kaitos, antradienį pareiškė mokslininkai. Dėl itin aukštos oro temperatūros kyla pavojus sveikatai ir įsiplieskia siautulingi miškų gaisrai.

KLIMATO KAITA

JT teisių vadovas: klimato kaita pranašauja siaubingą ateitį

Klimato kaita grasina siaubinga distopine bado ir kančių ateitimi, pirmadienį įspėjo Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas.

KLIMATO ATASKAITA

Europa – sparčiausiai šiltėjantis žemynas pasaulyje

Europa – sparčiausiai šiltėjantis pasaulio žemynas, kuriame praėjusiais metais buvo maždaug 2,3 laipsnio Celsijaus karščiau nei priešindustriniais laikais, teigiama pirmadienį paskelbtoje išsamioje ataskaitoje.

KINIJA

Birželio vidurio temperatūros rekordas Pekine – 39,4 laipsnio Celsijaus

Kinijos meteorologijos tarnyba pranešė, kad Pekine buvo užfiksuota rekordinė birželio vidurio temperatūra – 39,4 laipsnio pagal Celsijų – ir įspėjo

KLIMATO KAITA

Lietuvą alina sausra: specialistai džiugių žinių neturi – stichiniai reiškiniai ateityje smogs dar stipriau

Vis daugiau Lietuvos regionų fiksuojama pavojinga stichinė sausra, o trečdalyje šalies teritorijos jau pasiekta penkta – pati aukščiausia – miškų gaisringumo klasė. Kai kuriuose Lietuvos miškuose dėl aukštos gaisro rizikos gyventojams jau uždrausta lankytis. Ūkininkai taip pat skambina pavojaus varpais, mat dalį derliaus naikina ne tik užsitęsusi sausra, jam pakenkė ir prieš tai buvusios šalnos.

NAUJIENŲ APŽVALGA

Trečiadienio kaleidoskopas: Lietuvos ekonomika, R. Pratasevičiaus bausmė ir kitos svarbiausios naujienos

Svarbiausių gegužės 3-iosios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga. Lietuvos ekonomika. Po to, kai antradienį paskelbti techninę recesiją Lietuvoje patvirtinantys pirmojo

APLINKOSAUGA

S. Gentvilas: jeigu nemažinsime degalų vartojimo, Lietuva nuo 2027 m. turės mokėti milijonines baudas

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad Akcizų įstatymo pataisos, kurias priėmus brangtų benzinas ir dyzelinas, yra būtinos norint išvengti galimai milijonus sieksiančių baudų Lietuvai iš Europos Sąjungos. Pasak jo, šis degalų branginimas yra dalis paketo, kuriuo Lietuva siekia išpildyti savo įsipareigojimą Europai sumažinti degalų vartojimą.

ŽALIASIS KURSAS

Europos žaliojo kurso pramonės planas: kritikuoja dėl reguliacinės sistemos, bet vadina kritiškai svarbiu Lietuvai

2023 m. vasarį Europos Komisija (EK) pristatė Europos žaliojo kurso pramonės planą. Jo tikslas – didinti Europos neutralaus poveikio klimatui

KLIMATO KAITA

EK pasiūlė direktyvą, kovosiančią su „žaliuoju smegenų plovimu“

Europos Komisija (EK) užsimojo pažaboti „žaliąjį smegenų plovimą“. Kovo 22 d. pasiūlyta nauja direktyva, kuria ketinama kovoti su klaidinančiais „žaliaisiais teiginiais“. Ja taip pat siekiama reguliuoti aplinkosauginių ženklų plitimą ir užtikrinti ženklinimo sistemų patikimumą bei skaidrumą, rašoma EK interneto svetainėje. Kitaip tariant, nauja direktyva nustato aiškią „žaliųjų teiginių“ ir „žaliojo ženklinimo“ naudojimo tvarką.

KLIMATO KAITA

Klimato kaita Vokietijai iki 2050 metų gali kainuoti 280–900 mlrd. eurų, rodo tyrimas

Klimato kaita Vokietijai iki 2050 metų gali kainuoti iki 900 mlrd. eurų, rodo pirmadienį paskelbtas vyriausybės užsakymu atliktas tyrimas. Aplinkos ministerija

PASAULIS 2023. AFRIKA

Kai kova su skurdu padeda klimatui

Afrikai reikia daugiau atsinaujinančiosios energijos, sako klimato aktyvistė, UNICEF geros valios ambasadorė Vanessa Nakate, parašiusi knygą „A Bigger Picture“ („Platesnė perspektyva“).

PASAULIS 2023. VERSLAS

Abiejose Atlanto pusėse požiūriai išsiskirs dėl to, kaip verslas turėtų elgtis su tvarumu

Jei jums kartais 2023 m. pasiūlytų užimti vietą tarptautinės bendrovės valdyboje, gerai dėl to pagalvokite. Per šiuos metus galvos skausmo dėl to, kaip verslas turėtų skelbti tvarumo rodiklius (pasiekimai aplinkosaugos, socialinėje ir valdysenos srityse), tik padaugės. Šis klausimas tapo politizuotas ir virto beveik instinktyviu. Tai gali apsunkinti pastangas standartizuoti ataskaitas tam, kad bendrovės nebūtų užverstos skirtingų reikalavimų gausa priklausomai nuo to, kurioje Atlanto vandenyno pusėje jos vykdo veiklą.

PASAULIS 2023

Maisto stoka: badą lems ne kainos, o galimybės jo gauti

Pasaulis žengia į 2023-iuosius bado krizės gniaužtuose. Pasaulinė maisto programa, Jungtinių Tautų tarnyba, koordinuojanti pagalbos maistu platinimą, skaičiuoja, kad žmonių, kenčiančių nuo ūmaus maisto trūkumo, padaugėjo nuo 282 mln. 2021 m. pabaigoje iki rekordinių 345 mln. 2022-aisiais. Net 50 mln. žmonių 2023-iuosius pradės ant bado slenksčio. Vyriausybėms vis dar bandant atsigauti po COVID-19 pandemijos ir kovojant su lėtėjančiu ekonomikos augimu, daugelis šių žmonių artimiausiais mėnesiais gali pristigti maisto.